- apkepurėti
- apkepurė́ti tr.
1. BŽ616 apmauti kepure galvą. | refl.: Reik eiti neapsikepurėjus, ale galva nuoga P.
2. rugių gubas apdengti pėdais, kad neįlytų: Apkepurė́kiam rugius, gal pradėti lyti Lkv. Jau vakar vakarą apkepurė́jom rugius Slnt. Rugius reikia sausus apkepurė́ti Up. Rugiai apkepurė́ti – nesulys Kl.
3. apdengti stogu: Stirtas apkepurė́k, t. y. kepures uždėk J. Visas avilys apkepurėtas šiaudų kūliu rš. Pamatė miestą, pajuodavusių plytų stogais apkepurėtą rš.
4. prk. pabaigti ką: Visas tas darbas paliko neapkepurėtas Vaižg.
5. M.Valanč apvainikuoti, uždėti karūną.
6. refl. prk. pargriūti, parvirsti: Kad duosiu į ausį, tujau apsikepurė́si! Skd. Ona ir apsikepurėjo šiaudų drobulę nešdama! Kal.
7. refl. prk. galą gauti, mirti: Tas žmogus jau apsikepurė́jo KlvrŽ. Apsikepurėsi kame, ir būs po gudrybių Sd.
◊ kójomis apsikepurė́ti. mirti: Ans apsikepurė́jo kójomis, t. y. mirė J.\ kepurėti; apkepurėti; išsikepurėti; nukepurėti; pasikepurėti; užkepurėti
Dictionary of the Lithuanian Language.